žebenkščiukas

žebenkščiùkas sm. (2) žebenkščių jauniklis. | prk.: Gimnazistai žiūrėjo žibančiom akim, tikri žebenkščiukai J.Balt. ^ Buvo mažutėlis [vaikelis], lyg tas žebenkščiukas rš. Ir tekinas kaip žebenkščiukas, pasišokinėdamas pasileidžiu į kalną E. Miež.